Edukaciniai užsiėmimai Žemaitės memorialiniame muziejuje – Bukantės dvarelyje

Žemaitės memorialiniame muziejuje Bukantės dvarelyje ne tik sužinosite mūsų literatūros klasikės gyvenimo ir kūrybos istoriją, bet ir patirsite Žemaitijos regiono ypatumų. Vienas jų – edukacinis užsiėmimas „Žemaičių kulinarinis paveldas“.

Pieno pasaka Varnių regioniniame parke

Varnių regioninio parko lankytojų centras įsikūręs ant vienos aukščiausių Varnių apylinkėse kalvų – Vožtakių kalno - Ožtakių kaime. Anksčiau šis kaimas vadinosi Vožtakiais – vietinių kalboje reiškė ožių takai. Šiuo metu didelė šio kaimo dalis verčiasi pienininkyste. Kaime yra apie 52 trobas, iš jų 12-oje – melžiamos karvės.

Gaudkalnio Kitoks ūkis

Gaudkalnio Kitoks ūkis įkurtas 2010 m. gražioje kalno papėdėje. Mūsų valda išsidėsčiusi palei namus, aplink ežeruoto Žemaičių kalvyno Gaudkalnio plokštikalnį, nuo kurio atsiveria patys gražiausi vaizdai: Varnių ir Pavandenės bažnyčių bokštai, o gražią dieną – ir Biržulio ežero mėlynė. Ūkio valdą sudaro kelios senos sodybvietės su išlikusiais sodais, darželių likučiais, senkapiu, maro ir Antrojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinaitėmis.

Činskių ūkis

Nuo 2007 m. Činskių ūkyje puoselėjama avininkystė, glaudžiai bendradarbiaujama su partneriais Lietuvoje ir Vokietijoje, dalyvaujama įvairiuose projektuose, noriai dalijamasi gerąja darbo patirtimi. Įsikūręs gražioje ir istorinėje Žemaitijos vietovėje, šalia Rainių miestelio, netoli Telšių, Vabalių kaime, „Činskių ūkis“ išsiskiria ne tik unikalia vieta, gražiu kraštovaizdžiu, bet ir siūlo maitinimo paslaugą – paragauti ėrienos patiekalų, pieno produktų bei siūlo įsigyti avienos, ėrienos produkcijos. Apsilankę Činskių ūkyje pajusite tikrą ūkiško gyvenimo dvasią.

Kooperatyvas „EKO Žemaitija“

Kiekvienas besirūpinantis savo šeima sutiks, kad rūpestis prasideda nuo bendro šeimos stalo, ant kurio turėtų būti tik aukščiausios rūšies gaminiai. Vis daugiau šeimų rūpinasi savo maistu, dėl to „EKO Žemaitija“ siūlo tik sertifikuotus, ekologiškus pieno produktus.

UAB „Kontėna“

UAB Kontėna veikla prasidėjo dar 2009 m., kai draugai, giminės ir pažįstami ėmė prašyti pagaminti jiems natūralios giros. Tai buvo pirmas produktas, paskatinęs sukurti įmonę ir užsiimti natūralių produktų gamyba.

UAB „Žemaitijos hidroenergija“

UAB „Žemaitijos hidroenergija“ priklausanti kaimo turizmo sodyba „Angelų malūnas“ įrengta kultūros paveldo objekte, renovuotame 2010 m. Malūne veikia muziejus, kuriame demonstruojama senovinė grūdų malimo įranga.

Kaunatavos bendruomenės amatų kiemelis

Kaunatavos bendruomenė įsikūrė 2005 m. Įgyvendinusi ES finansuojamą projektą, ji suremontavo seną klėtį ir įrengė Amatų kiemelį, kuriame rengiami edukaciniai užsiėmimai, kaip obuolių sūrio gaminimas, meduolių kepimas pagal senovinį receptą, meninio karpymo pamokos.

Luokės bendruomenės amatų kiemelis

Telšių rajono Luokės bendruomenė įkurta 2003 metais. Įgyvendinus projekto „Amatų kiemelio įrengimas ir pritaikymas  bendruomenės poreikiams", Luokės miestelyje įrengtos duonos ir bandelių kepyklėlė bei patalpos edukacinei veiklai plėtoti. Kepiniams reikalingi pieno produktai perkami iš vietos ūkininkų.

VšĮ Rietavo turizmo ir verslo informacijos centras

Rietavo turizmo ir verslo informacijos centras veikia nuo 2002 m., ir teikia viešas paslaugas verslo ir turizmo vystymo klausimais Rietavo savivaldybėje. Centro pagrindinis tikslas vykdyti veiklą, kuri padeda verslo subjektams įeiti į rinką ir joje įsitvirtinti.

Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus

Biudžetinė Rietavo savivaldybės įstaiga Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus veikia nuo 2000 m. Jis įkurtas iš griuvėsių prikeltame XIX a. vidurio Oginskių dvaro architektūrinio ansamblio pastate, kuriame 1874 – 1903 m. veikė kunigaikščio Bogdano Oginskio (1848 – 1909) muzikos mokykla.

Tradicinė Mykolinių šventė ir mugė

Mykolinių iniciatoriai – kunigaikščiai Oginskiai, kurių Rietavo valdymo laikais Mykolinės būdavo švenčiamos ištisą savaitę. Šimtametes tradicijas turinti šventė ir mugė atkurtos 2001 m. ir kasmet rengiama Rietavo parke paskutinį rugsėjo savaitgalį. Per Mykolines, savotišką visų metų darbų aptarimo, įvertinimų šventę, vyksta turgus, mugės, koncertai.

VšĮ Rietavo žirgynas

Viešoji įstaiga „Rietavo žirgynas“ įkurta 2010 m., siekiant išlaikyti kunigaikščių Oginskių Rietave pradėtą tradiciją laikyti ir  veisti nykstančios Lietuvoje senosios veislės žirgus – žemaitukus, propaguoti ir plėtoti jojimo sportą Rietave ir šalyje, taip pat organizuoti sporto renginius, skatinti jaunimo užimtumą. Žirgyno teritorija užima 50 ha plotą. Žirgyne auginama 40 ekologiškų avių banda, tad galima užsisakyti avienos, įsigyti sertifikuotame sode auginamų ekologiškų vaisių ir uogų. Tam tikru metu galima įsigyti kumelės pieno. Rietavo žirgyne galima lankyti mokomąsias ar sportines grupes, praleisti su žirgais savaitgalius, dalyvauti rengiamose varžybose ir šventėse, surengti iškylą, išsinuomoti žirgus ar karietą vestuvėms, fotosesijoms.

Jusių ekologinis ūkis

Mes esame nedidelis ekologinis šeimos ūkis. Auginame avis, mėsinius simentalių galvijus, ožkas.

Stasio Petrošiaus sėklininkystės ūkis

Prieš kelerius metus susidomėjome aliejiniais augalais - linais, pluoštinėmis kanapėmis, judra. Iš ūkyje užaugintų sėklų pradėjome spausti šalto spaudimo aliejų. Aliejų spaudžiame dažnai, nes norime, kad pirkėjus jis pasiektų šviežias. Visada galime pasiūlyti pirkėjui galimybę paragauti ir išsirinkti jam labiausiai patinkantį aliejų.

Mažoji bendrija Alkos ūkis

Alkos ūkį įkūrė Dalia ir Andrius Mickai. Paukščių ūkyje, pradėtame kurti 2010 m., auginama įvairių veislių naminių kiemo paukščių - per 30 vištų, 10 fazanų, 3 ančių, 3 balandžių veislės, putpelės, žąsys, kalakutai.

Stanislovo Antano Jurkaus ūkis

Ūkį 1990 m. įkūrė Stanislovas Antanas Jurkus. Dabar ūkį valdo S. A. Jurkus ir du jo sūnūs. Ūkis mišrus, dirbama apie 200 ha žemės, laikoma 150 galvijų, iš jų 75 melžiamosios karvės. Antano Jurkaus ūkis – kooperatyvo „Pieno gėlė“ narys (S. A. Jurkus yra vienas iš šio kooperatyvo steigėjų). 2004 m. LR valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ūkiui suteikė Pieno sveikumo ženklą LT01-116F.

Senųjų amatų ūkis „Rupūžynė“

Amatų ūkis įkurtas 2012 m. Ūkio lankytojai gali pamatyti ir patys išbandyti senųjų amatų technologijas, apsilankyti senovinių rakandų muziejuje, vietoje surinktų žolelių arbatos, pasikalbėti ir išgirsti amatų ūkio istorijų. Vyksta keramikos, vitražo mozaikos, tapybos, floristikos mokymai. Tveruose organizuojami tarptautiniai dailininkų plenerai.

Gintautės Kazlauskienės Ekologinis ožkų ūkis „Bajorkaimio pievos“

Ekologinis ožkų ūkis „Bajorkaimio pievos“, įkurtas Gintės ir Zigmo Kazlauskų, gyvuoja jau nuo 2012 m. Pagrindinė šio ūkio veiklos sritis – fermentinių sūrių gamyba iš ožkų ir pieninių avių pieno. Gaminami puskiečiai ir minkšti fermentiniai ožkų pieno sūriai – tiek švieži, tiek brandinti senoviniame rūsyje, taip pat fetos tipo sūrio gabaliukai aliejuje su džiovintais pomidorais, bazilikais, česnaku ar rozmarinu. Ateityje planuojama pradėti avies pieno jogurtų ir sūrių gamybą.

Sauliaus Petručio pieno ūkis

Nuo senų senovės kiekviena gera gaspadinė, kuri turėdavo karvutę, mokėjo ir sūrį susilieti, ir sviestą susiplakti, ir kastinį išsukti. Taip ir pas mus, varškės sūrių gamyba perėjo iš kartos į kartą. Dabar prisimeni, kaip pas močiutę ankstus rytas kvepėdavo jau kaitinamu šviežiu ir raugintu pienu, o vakarienei jau tepdavai medų ar gardžią uogienę ant riekutės šviežio sūrio... Jau tada mažos akytės matė visą sūrio gamybos procesą, ir gomurys jautė sūrio skonį, todėl dabar mes stengiamės išsaugoti tą skonį, kad jis liktų toks kaip tada...

Giedrės ir Pauliaus Klapatauskų ūkis

Tai smulkus šeimos ūkis. Ūkis šioje vietoje egzistuoja daugiau nei 200 metų. Klapatauskai šio ūkio šeimininkais tapo 2010 m.  Netrukus jie įsigijo pirmą džersių veislės karvę ir ėmėsi sūrių gamybos. Ūkininkai vadovaujasi principu „pats auginu, pats gaminu, pats parduodu“. Dabar pagrindinė ūkio veikla –  savų karvių žalio (nepasterizuoto, gyvo) pieno fermentinių sūrių, tikros rikotos, natūralaus jogurto, lydyto sviesto gamyba ir pardavimas.

Natalijos ir Arūno Normantų ūkis

Arūno ir Natalijos Normantų ūkis – tai Žemaitiškas  vienkiemis, kur nuo 2004 metų auginamos melžiamos  avys, ožkos, triušiai, žąsys, kalakutai, antys, vištos. Daržai be chemijos. Tuo ir džiaugiamės, ir su kitais dalinamės.

Kaimo turizmo sodyba „Pas tėvukus“

Jau nuo 1985 m. sodybos „Pas tėvukus“ savininkė Marijona Striaukienė ir jos dukra Jurgita puoselėja kulinarinio paveldo tradicijas, kurias perėmė iš anytos ir močiutės S. Striaukienės, mokytojos tautodailininkės, knygų apie žemaičių kulinarinį paveldą autorės J. Uginčienės  bei kaimo moterų.

Kaimo turizmo sodyba „Prie Žiedelio“

Kaimo turizmo sodyba „Prie Žiedelio“ įkurta 1993 metais ant Žiedelio ežero kranto, pirmoji Plungės rajone. Sodybos šeimininkai jau nuo 2006 m. svečiams gamina žemaitiškus bei lietuviškus patiekalus, t.y. kastinį su karštomis bulvėmis patiekiamomis lininiuose maišuose, pusmarškonę košę, troškintus kopūstus su mėsa, kugelį su kiaulės koja ir daugelį kitų. Visi patiekalai, kurie yra sertifikuoti Lietuvos Tautinio paveldo ženklu, patiekiami autentiškuose vardiniuose sodybos induose. Norintiems prisiliesti prie žemaičių dvasios, siūlome vakarienės metu pasiklausyti Žemaitijos nacionalinio parko folklorinio ansamblio „Platelee“.

UAB „Tingis“, apartamentų kompleksas „Saulės slėnis“

Poilsio apartamentų kompleksas „Saulės slėnis“ įsikūręs Platelių ežero rytinėje pakrantėje, Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje. 2,4 ha teritorija driekiasi kalvos šlaitu, apaugusiu šimtametėmis eglėmis ir atsiremia į šaltinių suformuotą Sultekio tvenkinį. Teikiamos ne tik apgyvendinimo paslaugos, bet ir vykdomos edukacinės pirties kultūros programos. Grožio ir sveikatos procedūroms atlikti naudojami ne tik miškų ir pievų žolynai, bet ir vietinių ūkininkų pieno produktai.

Albino ir Elenos Klimų kaimo turizmo sodyba „Iešnalė“

Kaimo turizmo sodyba „Iešnalė“ įkurta 2000 m. Platelių nacionaliniame parke, prie Iešnalio ežero. Sodybos įkūrėjai – savininkai Albinas ir Elena Klimai. Moderniuose kambariuose gali būti apgyvendinama 40 svečių. Sodyboje įrengta pokylių salė, patalpa konferencijoms ir įvairioms šventėms. Svečiai gali užsisakyti lietuviškos garinės pirties paslaugą.

Energetinių labirintų ir geometrinių figūrų parkas

Energetinių labirintų ir geometrinių figūrų parke, įkurtame 2009 m., įrengti 4 labirintai (parko savininkai J. ir A. Jakimavičiai). Labirintai – sena meditacinė priemonė. Žmogus, vaikščiodamas šio parko labirintais, žiūrėdamas į mandalą „ Gyvybės gėlelė“ , būdamas šalia merkabo ar kupole gali pailsėti, gauti įkvėpimo, minčių, idėjų, atsakymų į gyvenimo klausimus ir galimybę pabūti „čia ir dabar“.

VšĮ Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centras (TVIC)

Mūsų centras renka, kaupia ir nemokamai teikia informaciją turistams apie Kupiškio krašto turizmo paslaugas, išteklius ir vietoves. Organizuojame ekskursijas, renginius, seminarus, žygius. Pas mus galite įsigyti suvenyrų net tik su Kupiškio kraštu, bet ir su Lietuvos atributika.

Uoginių amatų centras

Uoginių amatų centras įkurtas Kupiškio etnografijos muziejaus struktūriniame padalinyje A. Petrausko muziejuje, vykdant 2014 – 2015 m. vietos projektą „Amatų centro įkūrimas Uoginių kaime, Kupiškio rajone“.

Adomynės kaimo bendruomenė

2002 m. įkurtos Adomynės kaimo bendruomenės tikslas – puoselėti ir gražinti savąjį Adomynės kaimą, gyvenamąją aplinką, visam pasauliui reprezentuoti Kupiškio krašto kultūrinį ir kulinarinį paveldą.

Kaimo sodyba „Čivonkiemis“

Kaimo sodyba „Čivonkiemis“ (savininkai Ramunė Lapienienė, Rolandas Verbliugevičius) veikia nuo 2013 m. Tai  šeimos verslas – teikiamos šeimininkių paslaugos, ruošiamas ir tiekiamas maistas renginiams.

Kooperatyvas „Pieno puta“

Kooperatyvas „Pieno puta“ įkurtas  2004 m. Dabar kooperatyvui priklauso daugiau nei 1 tūkst. Kupiškio, Biržų, Rokiškio, Pasvalio, Zarasų, Utenos, Ukmergės ir Anykščių rajonų ūkininkų, veikia 58 pieno supirkimo punktai, yra 60 savarankiškai dirbančių pieno ūkių.

Naujienos
Partneriai
Žiūrėk telefone

Nuskenavęs „Pieno kelias“ QR kodą, klientas yra iškart nukreipiamas į interneto puslapį su išsamiu dominančio produkto ar paslaugos aprašymu.

Norint nuskaityti QR kodą, reikia išmaniojo telefono su interneto ryšiu ir fotokamera bei specialios QR nuskaitymo programos.